Sigitas Parulskis “Tamsa ir partneriai”

“Ji tiesiog prigludo prie jo ir akimirką sėdėjo nejudėdama. Jis nežinojo, ką daryti. Jiedu buvo pažįstami vos keliolika dienų. Beveik svetima ir kartu – beprotiškai artima. Keleriais metais vyresnė, ištekėjusi, patyrusi, bet atrodė, kad pažįsta ją labai seniai, ne išoriškai, o iš vidaus, kad atmintinai žino viską, kas ji yra už tų tamsių, gilių akių. Tai buvo sunku paaiškinti, jis nieko ir neaiškino. Ji sėdėjo šalia, prigludusi prie jo, pro ploną suknelę jautė truputį virpantį, šiltą jos kūną. Anksčiau ji buvo kažkieno žmona, gyveno kažkur, kur jo nėra, gyveno savo gyvenimą, jam nepažįstamą, uždraustą, nepasiekiamą, o tą akimirką pajuto, kad ji dabar čia. Kad ji visiškai šalia, kad beveik nebėra jokio atstumo, kuris trukdytų paliesti ją, apkabinti, paimti. Jis jautė jos kvapą, jos virpesys pamažu persidavė jam, o gal tai jo drebulys susigėrė į ją ir paskui jis pajuto savo paties jaudulio aidą, jiedu tapo panašūs į vieną indą, kuriame smulkūs paviršiaus raibuliai staiga virsta didelėmis bangomis. Jis jautėsi stiprus ir bejėgis, visagalis ir sukaustytas netikrumo, tarsi būtų stiklinis boksininkas, vaikystėje matė tokį parduotuvės vitrinoje, boksininkas, galintis subyrėti nuo menkiausio smūgio, o juk smūgiai jo darbas, gyvenimas, likimas, ir jam reikia stoti į lemtingą ringą ir kautis su didžiausiu demonu, didžiausiu priešu – su pačiu savimi”.

Tuo laiku žmonės turėjo rinktis – arba kraustytis iš proto, arba tiesiog susiimti ir gyventi. Kaip gyventi – jau kitas klausimas. Buvo tų, kurie nuolankiai pakluso, didžioji dalis tiesiog gyveno tuščiomis akimis, uždaromis sielomis: ne mus žudo, o juos, nieko nematau ir negirdžiu, jei reaguosiu – kartu į duobę gulsiu su visais. Ir gal tik mažoji dalis, labai tikiuosi, buvo niekšų, kurie mėgavosi žudydami, jautėsi teisūs ir aukštesni, geresnės rasės… Kaip tai niekinga.

“Meluoti tinka bet koks laikas, tiesai reikalinga ypatinga akimirka”.

Ir niekur nesidėjo žmonės: valgė, miegojo, sapnavo ir mylėjo. Gyvenimas stabtelėjo, užkliuvo už slenksčio, bet nesustojo. Draugai tapo priešais, kaimynai – aukomis. Žodis žydas staiga įgavo blogą reikšmę, tapo tarsi lakmuso popierėlis, patikrinantis kiekvieną, skiriantis gerą nuo pikto linkinčio.

“…mažiausiai mes žinome apie tuos, kurie arčiausiai mūsų. Šalia gyvenantys žmonės įsismelkia į mus kaip kvapas ir pamažu to kvapo mes nebeužuodžiame, imame jį painioti su savuoju. Paskui, kai kas nors atsitinka, nelaimė, netikėtas įvykis ar dar kas nors nemalonaus, staiga suprantame, kad nieko nežinome netgi apie tuos, su kuriais dalijomės guoliu.”

Knygos veikėjas fotografas Vincetas sukasi tame istoriniame verpete, vaikšto ant mirties dalgio ašmenų ir išgyvena asmeninę dramą – moteris, kurią beprotiškai įsimyli, yra ne tik ištekėjusi, jam nepriklausanti, bet dar ir žydaitė. Kaip pasakyti tai, vienintelei, kad šiandien buvai fotografuoti šaudomų žydų, kaip paaiškinti, kad drebėjo rankos, širdis veržėsi lauk, bet negalėjo atsisakyti, pasipriešinti? O kaip apsaugoti ją nuo tų, su kuriais kasdien susiduri?

Išties sunki knyga. Rodos, Parulskis pranoko pats save – perlipo ir viršijo, drėbtelėjo su kaupu: čia meilės žodžiai vejasi į neatpainiojamus švelnaus vijoklio pančius, čia užsimoja kastuvu ir žnegteli nutėkšdamas kraujo purslus. Be gailesčio. Truputį sukrečia, supurto. Tarsi kas baisaus įsikibtų į atlapus ir rėktų: “Še tau, še tau! Atsipeikėk, žmogau, pažiūrėk, ką mes visi padarėme!”. Burnoje pasidaro kartu. Nuryji tai, priimi – juk jau seniai buvo laikas suprasti.

Gera ir teisinga knyga. Ačiū.

“Meilė panaši į karą. Ir kare, ir meilėje elgiamasi taip, lyg būtum praradęs protą. Turi būti beprotis, kad žudytum savo artimą. Tiesa, karas kuria mirtį, meilė – gyvybę”.

About these ads

Parašykite komentarą

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s