Apie dviračius ir projektus

Šiandien Diena.lt rašo apie numatomą dviračių nuomos sistemą Vilniuje.

Labai nustebsiu, jei ji iš tikro bus įgyvendinta dar šią vasarą. Kadangi dar nesigiriama nei dviračių modeliais, nei būsimų nuomos punktų veikimo principu (žinoma, kad bus automatizuota ir tiek), nemenka tikimybė tiesiog nespėti.

Vėlgi klausimas, ar iš tikrųjų dviračių nuoma yra populiarus ir geidžiamas dalykas. Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Edvardas Kriščiūnas teisingai pastebi, kad:

a) dviratis Vilniuje pritaikytas tik rekreacijai, o ne transportui.
b) po žiemos dviračių takų būklė bloga, nes ji Vilniuje niekada kitokia ir nebuvo.
c) jei bus 200 dviračių, tai vienas dviratis atiteks 2,5 tūkst. gyventojų. Vadinasi, dviračiai bus skirti turistams, o ne gyventojams.
d) o kur važiuoti?

“Žmonės, kurie ant dviračio sėda pirmą kartą, nedrįsta lįsti į gatves, o tie, kurie drįsta, turi savo dviračius”, – pats teisingiausias ir svarbiausias pastebėjimas.

Labai įdomu, kiek kainuos dviračio nuoma. Kiek dviračių pavogs, sulaužys per pirmąją savaitę (cinikė aš, ir skeptikė!). Kokie bus dviračiai ir kiek kainuos jų aptarnavimo darbai (aš tikiuos, ten valdžioje sėdintys supranta, kad teks ir kameras keisti, ir grandines tepti…).

Mažai tesinaudojau dviračių nuomos punktais, bet kiek teko susidurti, aš juose dar nė karto nemačiau GERO dviračio. Jie tarška, barška. Pigūs, paprasti. Džiaugies, kad stabdžiai veikia ir pavaros persijungia. Nebent “Instinkto” ar kitų gerą vardą turinčių parduotuvių nuomojami dviračiai yra išties tokie tvarkingi, kaip atrodo iš šono.

Vietoj dviračių nuomos sistemos būtų labiau pasiteisinusi saugojimo sistema. Paskaičiuokit, kiek žmonių važinėja dviračiais, paklauskit jų, kiek dviratininkų išdrįsta palikti dviratį prie parduotuvės ar kavinės. Aš, pavyzdžiui, niekada nepalieku dviračio ten, kur jo nematau bent kelias minutes. Labai bijau jo netekti, todėl su dviračiu galiu apsipirkinėti tik lauko turgelyje, o gerti kavą – tik lauko kavinėje. Ir net storiausia spyna už kelis šimtus litų man nesuteikia ramybės.

Man labai patiktų, kad galėčiau dviratį palikti senamiestyje, ne tik prie Europos PC (kur veikia saugojimo punktas), bet ir prie Panoramos, Akropolio, Katedros aikštės ir pan. Na, o studentams tikrai patiktų saugojimo punktai prie universitetų. Saugumo įgyvendinimas paskatintų važinėjimąsi dviračiais žymiai labiau, nei dviračių nuomos sistema. Pastaroji tenkins tik turistų ir nuobodžiaujančio jaunimo poreikius, bet nė velnio neprisidės prie tikrų dviratininkų gerovės.

UPD: Draudimo kompanijos savo ruožtu galėtų parengti draudimo paketą dviratininkams: nuo nelaimingų atsitikimų + civilinės atsakomybės draudimas + dviračio draudimas. Su sąlyga, kad netraktuotų dviratininkų kaip didelės rizikos grupės (o tai reiškia didelę draudimo įmoką ir neprotingas sąlygas).

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s