* * *

Laukiu, kol įšils orai.
Ištrauksiu savo žvaigždėlapius, ištiesiu juos prieš saulę ir tykiai lauksiu, kol juose atsiras nauji takai, orbitos, sistemos… Saulė neskubėdama per visą vasarą išdegins ne vieną ir ne du taškelius – naujas mano žvaigždes.
* * * * *
A.A močiutė sakydavo: “Mergaitė be šlakų, kaip dangus be žvaigždžių”. Laikas parodė, kad visos vaikystės tragedijos kada nors išaugamos. Net jei strazdanos ir lieka.
* * * * *
Buvau studentė, kai kartą autobuse lengvai kauštelėjęs diedas savo bendrakelioniui garsiai pasakė:
– O žinai, kodėl ji strazdanota? – bestelėjęs pirštą mano pusėn. – Pas ją oda tokia, “neperdirba” saulės.
Mano draugė linksmai kumštelėjo mano šoną, o aš įsikirtau akimis į langą.
* * * * *
Ir vis dėlto jos blėsta. Mano žvaigždės. Vasarą paryškėja, žiemą pablunka ir pamažu traukiasi, nyksta. O gal tik taip atrodo. Žmonės kalba, kad perkopus 25 metus strazdanų mažėja, gali ir visai nebelikti. Na, mes šitą informaciją būtinai patikrinsime savo kailiu 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s