Kaip išsirinkti dviratį

Special for

Taigi, miela ,
dviratis yra toks daiktas, kuris gali suteikti daug džiaugsmo. Juokauju! 🙂 Taigi jei vis dėlto sumanysi pirkti dviratį, štai tau trumpa ir išsami .

Pirma paklausk savęs, kur tu su juo važinėsi. Jei minsi pedalus asfaltuotais keliukais, pasidabinusi sijonu, tau tiks miesto dviratis. Na, su krepšeliu priekyje, keliomis pavaromis, dailus, sunkus ir vargiai padedantis įminti į didesnį kalną.
Jei kartais patrauks pasivažinėti miške, ne itin lygiais keliukais, rinkis kalnų dviratį. Šio privalumai – kad jis tinka ir mieste, tad kur nedraugiški šaligatviai su nenuleistais bordiūrais, drąsiai galėsi įveikti kliūtis. Išvis kalnų dviračiai yra tikri universalai.

Jei netyčia sumanysi tapti antrąja Žiliūte, pirk plentinį. Dar būna hibridiniai dviračiai – jie tinka visiems keliams, išskyrus sunkią bekelę. Hibridai panašūs į kalnų dviračius, tik gali turėti mažiau privalumų – na, pav., ne visi jie turi amortizuojančią šakę. Hibridai dažnai būna 28″ ratais (kalnų – 26″), dviratininkas sėdi aukščiau, tad susidaro įspūdis, kad tuoj nukrisi (bent jau man) ar kad dviratis mažiau manveringas.

O šiaip tai klausyk savo širdies. Patinka gėlytės ant dviračio, pirk. Gal paskui tu jo nekęsi, kad jis nerangus ar sunkus, bet… kai tokios gėlytės, kaip gali nemylėti? 🙂

Labai svarbu dviratį pasimatuoti. Taip taip, užsėst ir pavažinėt. Patikrint, ar jautiesi patogiai, ar kojos pilnai išsitiesia, ar nesėdi per daug susikuprinus, per daug prigulus ar išvis nei šiaip, nei taip. Atmink, su miesto dviračiu sėdėsena bus tiesesnė, o kalnų – labiau pasilenkus į priekį. Kaip sakau, dviratis iškart turi teikti džiaugsmą 🙂

Svarbiausia dviračio dalis – rėmas. Jei kitos dalys bus šiaip sau, jas galima pakeisti. O vat rėmas – visa ko širdis.

Amortizatoriai dviračiui nebūtini – minkštą važiavimą užtikrina komfortiškas balnelis ir amortizuojantis jo vamzdis (būna spyruoklės po sėdyne). Išvis, pigiam dviračiui amortizuojanti šakė nereikalinga – ji bus pigi ir nepatvari. Kam dviračiui šakė? Na, pav., mano gražuolis turi užsirakinančią šakę: kai reikia, “įjungiu”, kai nereikia – “išjungiu”. Štai kai riedu Pilies gatve, įjungta šakė užtikrina, kad mažiau kalensiu dantimis, riedėdama per akmeninį gridinį, pats važiavimas pasidaro minkštesnis.

Kuo lengvesni ratai, tuo smagiau jie rieda. Jų dydis – priklauso nuo dviračio, gali būti 26″, 28″ ir pan. Padangų plotis gali būti skirtingas: su plastesnėmis bus sunkiau ant asfalto (didesnis pasipriešinimas), bet lengviau miške ir net ant smėlio. Siauros padangos bus nepavejamos ant asfalto, o štai smėlyje klimps, teks dviratį varytis.

Pūsdama padangas visada atsižvelk į gamintojo nurodymus, ant padangų rasi skaičiukus, kiek barų galima pūsti. Tiesa, kai prisipūti padangas degalinėje, numažink tuos 4 barus iki 2, nes automobilių vairuotojai susigadins sau padangas 🙂

Toliau pavaros. Dažniausiai jos būna išorinės – matosi perjungiklis, grandinė ir žvaigždutės. Retkarčiais grandinę reikia tepti, jei kas negerai, pareguliuoti. “Šūstresni” dviračiai turi vidines pavaras. Su tokiais dviračiais tenka cackintis – perjungiant pavaras, patartina neminti pedalų (visiškai netinka kalnų dviračiams), o jei prireiks keisti padangą, ratą nuimti bus šiek tiek sunkiau.

Dėl pačių pavarų kiekio – na, kuo jų daugiau, tuo lengviau. Mano galva. Net jeigu tu jų visų ir nenaudosi (pav, aš priekyje zulinu vidurinę žvaigždutę, dažniausiai keisdama grandinės padėtį gale), jos nepamaišys, kai reiks kada įminti į didesį kalną.

Dviračių pardavėjo gali naiviai paklausti, kokia galinė dviračio stebulė. Kasetinė stebulė yra geresnė už tą su užsukamais žvaigždžių blokais, nes joje ašis apkraunama tolygiau, dviratis geriau rieda. Plius kasetinės stebulės tvirtesnės, tad bus nebaisu šiek tiek priaugti svorio 😀

Na, ir kaipgi be stabdžių. Stabdžių rankenėlės dabar montuojamos ant dviračio vairo, tradiciškai, dešinė rankenelė stabdo galą, kairė – priekį. Stabdydama geriau pradėk nuo dešinės-galo. Greitai važiuojant užkirtus priekinius stabdžius, versies salto ir galėsi eiti susidėti naujų dantų. Jei pasirinksi miesto dviratį, kai kurie jų turi ir senovinius stabdžius – ne tik ant vairo, bet ir paminant pedalus atgal, kaip mūsų visų pirmieji dviračiai.

Patys stabdžiai dažniausiai būna ratlankiniai su trinkelėmis (angl. V-brake). Na, pamatysi, tokios dvi kaladėlės abipus ratlankio, paspaudus stabdžio svirtelę, kaladėlės suspaudžia ratlankį ir taip sustabdo dviratį. Rimti dviračiai turi diskinius stabdžius, na, bet jei rasi pigų dviratį su diskiniais stabdžiais, gal tu jo nepirk – net ir patys pigiausi ratlankių V-brake bus geresni už pigius diskinius stabdžius.

Besimatuodama dviratį, įsiklausyk, ar niekas netarška, nebarška, nekliūna, ar sklandžiai persijungia pavaros. Papildomus priedus – purvasaugius, žibintus, atšvaitus, gertuvę ir pan. – susikomplektuosi atskirai.

Tai tiek 🙂

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s