Batai

Vakar ėjau atsiimti savo ilgaaulių iš avalynės taisyklos “Europoje“.
Atėjau gerokai vėliau, nei buvom sutarę. Žiūriu, guli mano rudnosiukai dar nevisai sutvarkyti. Su naujais pakulniukais ir “profilaktikomis“ (uždėjo naujus padus).
Vaikinukas paprastas. Sako: “Eikite pasivaikščioti, užtruksiu 5-7 min“. Sakau: “O man įdomu pasižiūrėt“. Na, rimtai įdomu. Perspėjo, kad bus triukšminga. Įsijungė didžiulę mašiną ir nupjaustė nereikalingas gumas, nudailino kraštus. Galiausiai užtepė tepalo ir šepečiu nublizgino, nes pasakiau, kad norėsiu batus apsiauti.
Pasikalbėjom. Dirba vienas, šiek tiek nuobodu šešias dienas per savaitę, nuo ryto iki vakaro. Klausiu, ar seniai batus tvarko. Šypsosi – du mėnesius. Krizė privertė? Privertė. Norėjo išvažiuoti į užsienį, giminės atkalbėjo. O batsiuvio amatas ne toks ir sunkus. Žiūrint iš šono nepasakytum, kad nepatyręs. Gal nepersisotinęs žmogus stengiasi labiau.
Apsiaviau ilgaaulius (batelius – į maišelį po pažasčia), patenkinta pastraksėjau – batai tapo gerokai lengvesni, nors į taisyklą keliavo ne dėl svorio. Pasišypsojom ir atsisveikinom.

Vienas. Visada gali išmokti to, ko niekada nemokėjai.
Du. Su žmonėmis kalbėk žmonių kalba. Ir šypsokis 🙂

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s