Valgom ir geriam

Taigi.
Praėjusią savaitę ragavom karštai rūkytų ešerių iš Šturmų rūkyklos. Buvo niam, bet šiaip nieko ypatingo. Žuvelės gražiai paruoštos, malonu valgyti.
Vakar atkeliavo naujas užsakymas – gabalas karštai rūkytos lydekos. Kadangi užsakinėjama su grupe kitų žmonių (atvežimas nemokamas), susidarė įspūdis, kad niekas tos lydekos niekada ir neima. O be reikalo!


Balta skani rieboka “mėsytė”, mažai kaulų. Laaaaaabai skaniai valgosi. Ir, turiu pastebėti, gana soti. Mums vakarienei buvo pats tas. Nusprendėme, kad vietoj kaulėtų ešerių ir atsibodusių karšių dažniau valgysime karališką lydeką 🙂

Šią savaitę ragavome

O’hara Irish Red – skoniu šiek tiek primena girą. Lengvai geriasi, na, toks neįpareigojantis gėrimas. Vieną išgėrus antro nelabai ir norisi – užsisaldini per daug.
Ar dar pirkčiau? Jei nebūtų pasirinkimo – taip.


O’hara Irish Stout – tikras juodas alus. Iš pradžių skonio receptoriai šokinėja iš laimės (gal po saldžiojo Red). Sodru. Tačiau įpusėjus butelaitį, išlenda kartumas. Taip ir norisi kuo nors užkąsti. Prieš paskutinį gurkšnį nusistebėjau, kad tokio kartaus alaus senokai neragavau.
Ar dar pirkčiau? Ne.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s