Movies

L’immortel (2010)
arba 22 bullets

Jean Reno man patinka. Jis kietas. Ar vaidintų gangsterį, ar gerą policininką – jis kietas.
Žiūrėjome šį filmą vakar, įspūdžiai švieži. Scenarijus veža, montažas džiugina (labai gražiai persilieja kai kurios scenos). Vietomis šiek tiek kraupu, bet krauju itin nesitaškoma kaip dažnai mėgstama daryti “šaudo-gaudo” filmuose.
Taip, kerštas yra kerštas. Kaip filmo pabaigoje Jean Reno pasakys policininkei: “Mes turime vieną bendrą silpnybę. Tai – šeima”. Vardan jos galima padaryti viską.

Vertinu 8/10

Ir “Dear John”
Aš esu mergina ir turiu silpnybę štai tokiems banaliems filmams su gražiomis meilės istorijomis. Svarbu, kad kažkas kažką mylėtų, būtų pirmas bučinys (pačios gražiausios scenos!), paskui būtų pykstamasi, verkiama, o galiausiai – šast laiminga pabaiga. Žinoma, gražūs aktoriai, tobuli kūnai ir nelabai tikroviška istorija. Na ir kas. Man tai patinka 🙂 todėl prieš miegą visada tinka kažkas saldaus ekrane + milžiniška porcija ledų 🙂
Na, mielas tas Channing Tatum. Būčiau paauglė, užsiklijuočiau plakatą ant sienos :DDD Kol kas režisieriai išnaudoja jo “paprasto gatvės vaikino” įvaizdį (filmai “Fighting”, “Step up”, “Step up 2: The Streets” ir pan.), tačiau, reikia manyti, jis kada nors sužibės rimtesniame filme.

Vertinu 6/10

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s