Buvom kaime

Čia pas mus taip žalia ir kaštonai jau ant padegamosios virvutės – tuoj sprogs! – o kaime, tėvų kieme kaštonai dar tik budinasi, neseniai lapelius pradėjo skleisti.
Pievos jau žalios. Beržai apsipylę vaiskia žaluma ir žirginėliais. Darželyje žiedus linguoja tulpės. Upelis pagaliau nuseko žemiau liepto. O gandralizdyje kalena gandrai.
Tiesa, šiemet pirmą kartą pamačiau gandrą ir išsibūriau, kad šiais metais “tūpsiu į lizdą“ – gal netgi taip pat grakščiai kaip šis paukštis – plačiais sparnų mostais virš lizdo.
Pasėjome daržus. Nupjaustėme bilekiek svogūnų sodinimui. Gegutė neužkukavo nei tuščiomis, nei pilnomis kišenėmis (antrą dieną mama man į kišenę įkišo vieną litą, dėl viso pikto).
Žaidėme kaubojus ir vaikėmės po sodybą strikinėjančius veršelius. Nešėme duonos aviai. Besigerinančiam šuniui pasakiau: “Žinok, aš šunų nemėgstu“ – pažiūrėjo liūdnomis akimis. Paskui gaidys puolė man į kojas. Matyt, labai norėjo muštis.
Štai taip. Pasibuvom, padirbėjom, pabimbinėjom. Gaila, nespėjome pempių aplankyt. Jos ten už pievos, už kalnelio kiekvieną pavasarį klykauja. Girdėjau.