Kas apie ką, o alkoholikai…

Į birželio mėnesio IQ pateko šis mano straipsniukas. Dalinuosi. Šiaip teko blogas laikas – rašiau prieš mėnesį, o vat šiandien jau aišku, kad konkursas dviračių nuomos sistemai pirkti yra pratęsiamas, nes nesikreipė nei vienas kandidatas. Nenustebsiu, jei šiemet Vilnius liks be “oranžinių dviračių”.

Ar pavyks prisijaukinti dviratį?

Dviratis populiarus ir politikų kabinetuose. Čia lengva ranka kuriami nauji projektai, švaistomasi pažadais ir vis bandoma išrasti kažką naują. Kad ir naują dviratį, kuris Vilniui teiktų naudos.

Naujausias sostinės valdžios sumanymas gerokai lenkia 2001 m. nesėkmingai pasibaigusią Artūro Zuoko oranžinių dviračių avantiūrą, atsiėjusią 100 tūkst. litų. Automatinei dviračių nuomos sistemai Vilniaus miesto savivaldybė pasiruošusi suploti iki 2 mln. litų. Įgyvendinus projektą, vilniečiams ir miesto svečiams bus pasiūlyta 250 dviračių ir 21 nuomos punktas.

Savivaldybė nori, kad nuomos sistema pradėtų veikti dar šią vasarą. Tačiau viskas priklausys nuo konkurso eigos. Skeptikai gūžčioja: kam ir kodėl ekonominiu sunkmečiu prireikė tokio projekto, ar dviračiai visiškai įsilies į viešojo miesto transporto sistemą? Vilniaus Turizmo informacijos centro direktoriaus pavaduotoja Jurgita Stasaitytė teigia, kad dviračių nuomos sistema yra sveikintinas dalykas. „Tai pridėtinė vertė miestui. Turistai galės susipažinti su Vilniaus senamiesčiu mindami dviračius, o vilniečiams tai ne tik patogi transporto priemonė, bet ir ekologiško transporto skatinimas“.

Tuo tarpu Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) pirmininkas Linas Vainius, skaitęs pranešimą konferencijoje „Miesto transporto ir judrumo valdymo aktualijos Lietuvoje“, stebisi: „Vilniuje 200–300 tūkst. dviratininkų neturi patogių ir saugių sąlygų važinėtis, tačiau užuot jas gerinus įrengiama brangi 200 dviračių nuomos sistema. Nesuprasi, kam tai yra daroma, kodėl, koks tikslas. Koks skirtumas – ar su nuomotu, ar su savu dviračiu – vis tiek nėra kur saugiai ir patogiai važiuoti“.

Kur važiuojame, ponai?

Tarsi išgirdusi neigiamus komentarus Vilniaus miesto savivaldybė suskubo paskelbti, kad ruošiasi nutiesti naujų dviračių takų. „Tikimės, kad 2010 m. bus lūžio metai tiek dviračių infrastruktūros mieste, tiek mūsų požiūryje į dviračius ir dviratininkus. Bus atnaujinta didelė dalis senųjų dviračių takų, prie jau esančių prisijungs 12 kilometrų naujų. Patogios savitarnos dviračių nuomos atsiradimas tikrai išaugins dviratininkų skaičių mieste“, – komentavo Vilniaus miesto meras Vilius Navickas.

Gali būti. Juk ir A. Zuokas, pasibaigus akcijai „Dviratis išrastas. Važiuok oranžiniu!“, džiugiai kalbėjo, jog akcija pasiekė pagrindinį savo tikslą – vilniečiams buvo pristatyta dviračio kaip naujos alternatyvios transporto priemonės idėja ir suteikta proga ją išbandyti. Naiviai įtikėta, kad dėl oranžinių dviračių Vilnius bus įrašytas į pasaulio „dviračių miestų“ grupę, kuriai priklauso Kopenhaga, Amsterdamas ir kiti miestai, kuriuose išpopuliarintas dviračių transportas. Kol kas Vilniui iki jų dar toloka.

LDB pirmininkas L. Vainius pabrėžia, kad dviratininkai iki šiol gatvėse susiduria su begale problemų: prastos būklės dviračių takais, saugumo neužtikrinimu ir kitų eismo dalyvių nepagarba. Net ir Kelių eismo taisyklės, kurios turėtų užtikrinti dviratininkų teises kelyje, pakiša koją. Pavyzdžiui, KET draudžiama dviračiams važiuoti šaligatviu, nors dviratininkams taip dažniausiai būna saugiau ir patogiau.

Dviratininkams reikia ne tik takų, bet ir saugumo. Įvykus dviračio vagystei policininkai gana vangiai jo ieško. „Policijos propaguojamas dviračių žymėjimas apčiuopiamos naudos neduoda. Trūksta kompiuterizuotos registro sistemos: juk dviračiai, kaip ir automobiliai, turi unikalų gamintojo suteiktą rėmo numerį“, – kalba L. Vainius.

Trūksta ir elementarių dviračių stovų, kurie nelaužtų rato ir būtų patogūs prirakinti dviratį per jo rėmą. Tik dabar susiruošta įrengti stabilius U formos stovus – šiuo metu Vilniuje įgyvendinamas dviračių stovėjimo aikštelių projektas „Veloparkas“, kuris įrengs 20 stovėjimo aikštelių. Projekto iniciatorė bendrovė „Rimi Lietuva“ tikisi saugumą užtikrinti stebėjimo kameromis – aikštelės bus įrenginėjamos ten, kur yra stebima teritorija. Tačiau už dviračio saugumą liks atsakingas pats dviratininkas – neturėsi tvirtos spynos, ir dviratis nebus saugus.

„Blogiausia, kad valdininkai suvokia dviračius tik kaip rekreacinę priemonę – tiesia dviračių takus, kurie niekur neveda. Rengiant detaliuosius planus ir planuojant dviračių takus, neatliekami jokie poreikių tyrimai, neatsižvelgiama į galimų vartotojų srautus, kelionių pobūdį ir trukmę, – tvirtina L. Vainius. – Planuotojai sako, kad jei nėra dviratininkų, nereikia ir dviračių takų, tačiau įrengus taką, visada atsiranda ir dviratininkų“. Pasak L. Vainiaus, labiausiai trūksta dialogo – tarp atitinkamų valdžios institucijų, planuotojų ir pačių dviratininkų. Jis šiuo metu vyksta Panevėžyje, Šiauliuose ir Kaune. Bet ne Vilniuje.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s