Buvom kaime.
Maloniai dilgčiojantys kai kurie raumenys primena, kad aš ir vėl pamečiau savo rytinę mankštą. Taigi.
Žalia viskas, žolė laukia šienapjūtės, daržuose piktžolės bujoja. Višta po kiemą su pulkeliu viščiukų kapstinėjasi. Tingiai prieš saulę snaudžia katė. Iš trijų šunų liko vienas – kvailučiai po ratais papuolė. Akacijos sužėlė taip, kad nebereikia jokių tvorų – ir taip nieko nesimato, kas keliu važiuoja.
Išgėrėm vyno.
Kepėm naminę sveikuolių duoną. Parsivežiau raugo, galėsiu įgyvendinti 31-ąjį vasaros norą. Skani posaldi duonelė, teks kepti šią savaitę. Jei kas norės, pasidalinsiu raugu.
Dar buvo pyrago, kurio tešla “auginama” dešimt dienų. Atseikėjo man į stiklainį, užsukau ir palikau ant staliuko. Naktį girdžiu – kažkas traška. Pelė? Užsidegu šviesą – tešla iš stiklainio veržiasi, dangtelį kelia, vos spėjau lėkštę pakišti. Atsukau dangtelį – visa šiur-šiur ir išlipo. O iškeptas pyragas toks… Nieko ypatingo. Nors tešla kvepia taip, kad maišant dubenį visi namai apsipila šventės nuojauta. Nebeėmiau. Tingisi terliotis.
Kelionė pirmyn atgal ir žiūrėk – paskutinė VK visa perskaityta. Tai ką daryti? Mažiau skaityti, daugiau rašyti 🙂

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s