Kraujas

Ištiesiu ranką.
– Nebus silpna?
– Nežiūrėsiu, ir nebus, – atsakau.
Paprašo pagniaužyti kumštį. Bakstelėjimas. “Atleiskite“. Atleidžiu. Visomis prasmėmis.
Kitą dieną sužinau, kad lyg ir viskas gerai, nieko daryti nereikia. “Moterims hemoglobino turi būti nuo 120, pas jus – 124“. Ačiū.

* * *

Stoviu stotelėje. Važiuosiu į leidyklą.
Triukšmas. Vyras tarp kojų tramdo agresyvų šunį – laiko su grandine per krūtinę, šis įniršęs ištrūksta ir puola vytis pro šalį bindzenantį mažą šunėką. Įsikimba į nugarą. Koks šaižus cypimas… Vyras puola iš paskos. Atplėšia savo žvėrį. Šunėkas nuskuodžia už namo. Stotelėje vienas į kitą dairosi žmonės ir diskutuoja, kas čia nutiko. Atvažiuoja troleibusas ir aš palieku šią keistą vietą.

* * *

Visada švarus šaligatvis. Išėjus iš darbo – ant kelio guli paukštukas. Pilveliu į dangų. Kojytės užriestos. Ir du kraujo lašeliai šalia. Lyg ta sparnuota būtybė būtų sudaryta iš oro, tikėjimo ir plunksnų. Iškrito? Užpuolė? Už kelių metrų mažas juodas kačiukas, susirangęs į kamuolį. Tokio mažumo, kaip tas paukštis. Drebantis.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s