Troleibusų istorijos

Pro būrį žmonių prasigrūda tamsaus gymio tamsiai įdegusi mergina. O gal moteris. Nenuspėjamo amžiaus veidas. Gal šiek tiek pavargusios akys. Burna nesustodama beria žodžius į prie skruosto glaudžiamą mobilųjį telefoną.
Rusiškai. Kalba garsiai, nesivaržydama. Su įniršiu aiškina tam, kitapus ryšio, kad paliko ant stalo gėlių ir raštelį prie durų, kad jai reikėjo išeiti ir… Pamažu keleiviams pradeda vaškėti ausys:
– Kaip tai neatsimeni? Metadoną vėl gėrei? Tai tu žinai… tu visada taip. Nieko neatsimeni. Aš varau pas draugę, jos nėra namie, palauksiu. Pasiimk mane nuo…
Suderina maršrutą. Skambina kažkam kitam ir greitakalbe beria, kad ji jau atvažiuoja: “Paruoškite man “vertaliotą”, pasiimu ir varau atgal”. Padeda ragelį. Ir toliau kalba. Suprantu, kad ji ne viena, kartu važiuoja bendrakeleivis, kurio nepastebėjau.
– Ne, aš tau nepirksiu. Kodėl turėčiau? Net neprašyk!
Dar viena stotelė. Porelė išlipa. Visi keleiviai drąsiai spigina akimis į nueinančius…narkomanus?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s