ru(dudu)duo

Pasikalbam?
Pažiūrėjau į savo vargšus ilgaaulius, kuriuos taip myliu ir dievinu, bet, deja, tenka pripažinti, kad jie jau…atitarnavo. Po stebuklingo batsiuvio remonto žadėtas rojus užtruko per trumpai.
Įkvėpiau. Užėjau į vieną parduotuvę, į kitą. Pamačiau, patiko, pasimatavau. Parsinešiau namo naujus. Sėdžiu visa patenkinta, nusiauti net nenoriu.
Neklausk – vėl rudi. Tai darosi nevaldoma. Na, ką aš galiu pasakyt, man juodi batai tiesiog… negražūs. Turiu kelias poras tokių, iš bėdos. Bet myliu visus kitus labiau.

* * *
Aš nežinau, ar tikrai yra gerai kažką matyti ten, kur nei vienas nieko nemato. Šypteliu. Blykst. Galbūt vėl prisigalvojau. Tos mergiotės, kurios sugeba taip saldžiai šypsotis, lyg tuo momentu galvotų apie braškes, mėgsta prisigalvoti. Net jeigu tai tik veidrodžio atspindy. Akimirka. Labai gera ir labai šildanti.
Kaip niekad šį rudenį jaučiuosi itin gerai.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s