Popieriai visokie

Man visais laikais būdavo lengviau parašyti, nei pasakyti. Aš tas vaikas, kuris prisipažinimus apie sudaužytą ąsotį ir atsiprašymus dėl pabėgimo iš namų valandai, kad nereikėtų skinti serbentų, surašydavo į mažą popieriaus skiautę ir atiduodavo mamai.
Kai man sunkiai rašosi, reiškia, kad man dar sunkiau būtų tai pasakyti garsiai.
Bet ne apie tai šįkart.
Kartais stebina žmonių darbo biurokratija. Užuot surašę pastabas laiške ar Word’e, kurį prisegtų, jie kuria gražiausius PDF. Tu galvoji, tai neužima laiko? Užima. Man svarbu ne forma, o turinys, jiems – ir tai, ir tai. Arba kiti žmonės – sako, sudėliosim planą ir atsiųsim. Ok. Dėlioja dvi dienas, atsiunčia tvarkingą lentelę su paryškinimais ir kitais dalykiukais. Gali būti, kad kažkam tiesiog patinka gražūs prisegtukai, tokie gražūs kaip reklaminiai pasiūlymai. Tik… kokia iš to nauda? Ypač kai tau reikia duonos, o ne gražios jos pakuotės.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s