Hello Madam

Žinau, kad vairuotojas puikiai numano, kad tesu mis, tačiau tas “madam” kartu su atvertomis prabangaus automobilio durelėmis sulydė mano šokoladinę širdutę. Sėdėjau ant tų smėlio spalvos odinių sėdynių ir bijojau net krustelti – mano širdies puodelis buvo sklidinas tiršto karšto šokolado.
Jaučiausi gerai. Žiūrėjau į vėjo jėgainių pievą – ilgi sparnai karpė orą į spirales, o gal tiesiog gręžėsi į dangų. Mes bijome dreifuoti, todėl statome milžiniškus inkarus – dangoražius, vėjo jėgaines, eifelio bokštus – kurie laikytų žemę stabiliai prie dangaus.
Madam šypsojosi. Kai jai nešė sklidinas taures, kai ragino vaišintis ir skanauti visko, ką mato ant stalo. Šypsojosi, kai bare pagal slaptą receptą jai suplakė kokteilį, kuris buvo skanus gerti, bet toks svaigus nešti iki viešbučio. Ir kai lifte madam paklausė, ar ji “leaving alone”, šioji šyptelėjo visa savo esybe ir oriai pasakė “Yes”.
Aikštingų mergaičių užgaidos. Vėl užsinorėjau gipiūro pirštinaičių. Arba mažo karšto šokolado puodelio su kvepiančia braške ant lėkštutės. Ach 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s