šiam pasauly nieko naujo

Jadrykšt malkos, taigi šalta.
O dar šįryt prie spintos sudvejojau, ar tikrai jau žieminį paltą vilktis. Nesigailiu. Sėdžiu kaip kazokas su paltu ant pečių, rankos ledinės, kai klaviatūrą kalenu, varvekliai dzingsi. O dabar džiaukimos, kad dar jokia sloga ar kita zaraza neprikibo. Ir vis tiek kanopėlėms reiks žieminių batų. Su voveriukų kailiais, meškėnų uodegom ir zuikučių pūkais.
Dar būtų visai nieko nešiotis termosą karšto vyno arba mažutę gertuvę Tores. Kartais tiek tereikia – maktelti gurkšniuką. Arba valgyti kuo aštriau, kad viskas degtų. Pipirai šokolade, lydeka su vynu, mėsa – su medum ir garstyčiom.
Tai kur tas mano židinys?..

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s