Lyrizmai visokie

Apie ką sapnuoji, klausia jis. Apie tai, ko šiaip nebūna, atsakau. Pamirštu pridurti, kad viso to labai ilgiuosi. Ypač to, ko niekada nebus.
Per mažai duota, per daug panorėta.

* * *

Ar važiuosi su manim, kol lauke šalna? Važiuosiu.
Nes pavasariop išlindusi saulė nulaižys speigus ir aš nukabinsiu dviratį nuo kablio. Toks maloniai šaltas rėmas ankstyvą rytą, žadantį šiltą dieną.

* * *

Ta žiema praeis, pamatysi.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s