Sūrio širdis

Taip gražiai sninga… Atrodo, kas čia tokio – snaigės, o ryte niekaip negali iki stotelės nubristi. Arba grįžti namo.
Užtenka lukterti ir noras kalbėtis nugurgiamas.
Noras pasiguosti – užmirštamas.
Išgerti kartu arbatos – atstumiamas.
Ir vat – nieko. Visai visai nieko. Galima toliau gyventi. Su mažulyte skylute širdies kamputyje, mat kirminukas susirangė. O skylutė – varveklio smaigalio dydžio. Taip va ir gyvename. Su skylėta – kaip sūris – širdimi. Širdele blet. Kai dėjo nuo stogo sniego lavina per palangę, čiut infarkto negavau.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s