Fatal

Šiandien buvo visai gera diena. Čia.
Ten ji buvo visai kitokia.

Pagaliau apeliacinis teismas perskaitė galutinį nuosprendį – 6 metai. Nežinau, ką pasakyti. Gaila to žmogaus ir tiek. Du metus tęsėsi balaganas: metus truko tyrimas, paskui teismų maratonas.. Tiek išdraskytų nervų ir sveikatos. Tik… ar kas nors džiaugiasi? Man net norisi atsiprašyti jo, atsiprašyti, kad mes visi silpni ir mūsų teisingumo samprata nė velnio mums neprideda drąsos ir teisės smerkti.

O dar prieš Kalėdas rašiau, neišdrįsau atverti: “Kvailas žmogau, tu esi silpnas, bet ne ką stipresnė esu aš. Tau buvo atleista tą pačią akimirką, kai apie tai sužinojau – niekada nenešiojau pykčio, tik klampią nuoskaudą. Nuoskaudą, kad bandai išsisukti, pabėgti, paneigti visus faktus, rodančius pirštais į tave.
Kad pripažintum klydęs, reikia daug drąsos, kad priimtum tai, dėl ko jautiesi neteisingai kaltinamas, reikia dar daugiau jėgos. Bet tu silpnas, ne ką stipresnė esu aš…

Ir kaip kokiame filme, kad dienai nepritrūktų fatališkumo, šiandien kumelė Gražuolė išjojo į amžinąsias pievas.
Gera buvo kumelė.

Štai taip… kaip išblukusioje nuotraukoje. Laikas, kurio niekada nebebus.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s