Šypt

Turiu asmeninį vairuotoją. Troleibuso.
Jis man kasdien šypsosi ir linkteli galva įlipant. Kartais net nepažiūri į durų pusę – žinau, kad būna pavargęs, o gal šiaip liūdnas.
Kartą einant troleibusų žiedu, stabtelėjau praleisti troleibuso – šis sustojo, atsidarė durys. Žiūriu, šypsosi. Įlipau – nebereikėjo iki stotelės eiti.
O šįryt buvo ta diena, kai vairuotojas buvo liūdnas. Atsisėdau ir skaičiau knygą. Išlipau stotelėje, einu pirmyn. Troleibusas šalia rieda, pasuku galvą – pasilenkęs prie vairo šypsosi man. Nusišypsojau ir pamojavau ranka. Tada nuvažiavo. Buvo linksma.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s