Tas laukinis žvėris Anglija

Prisižadėjau parašyti “recenziją” naujai dviejų bestselerių autoriaus Andriaus Užkalnio knygai “Prijaukintoji Anglija”. Prisižadėjau senokai, bet nelengvo būdo aplinkybės neleido prisėsti prie šio tekstuko, o knyga kadų kadais perskaityta…

Tai, kadangi beveik viską pamiršau, ką skaičiau knygoje, užsiiminėsiu pliurpologija – aš tikiu, kad daug daug geresnių rašytojų ir pseudožurnalistų apie “Prijaukintąją Angliją” pasakė viską, ką buvo galima geriausia išpešti. Antraip tos knygos nepirktų ir Užkalniui nebūtų tekę Knygų mugėje braukti devynis prakaitus pasirašinėjant nuo prekystalio šluote šluojamas knygas. Buvau, mačiau, užjaučiu.


Pradėkime nuo viršelio, gerbiamieji. Man labai patinka knygos pavadinimas – “Prijaukintoji Anglija”. Suprantate, toji lietuvių pamėgtoji šalis yra laukinis žvėris, kurį reikia prisijaukinti. Ilgai ir kantriai, diena iš dienos… Rezultatas – rašytojas prisijaukina Angliją ir… ruošiasi ją palikti. Na, nebūtų tikras lietuvis – paėmė, paturėjo ir paliko. Aš nežinau, kaip jaučiasi Anglija, bet man jos gaila. Išties. Ne tik dėl keisto vietinių gyventojų humoro jausmo.

Bet žiūrėkime toliau – ant viršelio nuotrauka su meškučiais. Labai simboliška ir gražu, nes pirmoji knyga “Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį” baigiasi būtent meškučiais. Ir jei ne pirmoji knyga, kurią turiu savo lentynoje, “Prijaukintosios Anglijos” viršelis atrodytų kraupus: sėdi du meškinai, už jų dar kažkas, o virš jų kybo kažkoks vaikiško dydžio pakaruoklis! “Ūžas!”
Pasižiūrėkite patys:

Iš tikrųjų ten meškiukas kabo įsikibęs į šviestuvą. Dievaži, nežinotum, pagalvotum nei šį, nei tą…

Jei atsiversime paskutinį “Prijaukintosios Anglijos” puslapį, rasime fotografiją, kurioje kažkas skaito pirmąją “Angliją”. Viskas, ratas užsidarė, daugiau apie Angliją Užkalnis nerašys. Kiek galima… Eina gandas, kad rašytojas dabar nusitaikė į Japoniją. Knygų mylėtojai, ruoškitės 🙂

Pati knyga “Prijaukintoji Anglija” man pasirodė švelnesnė, malonesnė skaityti. Mažiau išnašų, mažiau sausų faktų, nei buvo “Anglijoje”. Tik vis tie pamokymai, labiau tinkantys tiems, kurie knygų neskaito (išties, kai dirbi supermarketo prekių sandėlyje, laiko mažai būna)… Ir žinai, kas keisčiausia, tai įdomu! Nes be visiems, savo galva galvojantiems, žmonėms žinomų dalykų (nevairuok išgėręs!) knygoje apstu visokių fainų mažų dalykiukų apie keistuolius anglus, jų šlykštukišką humoro jausmą, poreikį kalbėti apie seksą, švietimo sistemą ir t.t.

Tikra meškiukų knyga 🙂 Iš tų leidinių, kuriuos gali be baimės dovanoti draugams, tetoms ir kolegoms – turėtų patikti.

Dabar galvoju, Užkalnis grįžta į Lietuvą. Mhm. Kas bus? Ar neteks rašytojui išleisti knygos apie mus, lietuvius. Japonija gali ir palaukti. Juk kai tave per upę neša pats Kristoforas, ne laikas apsigalvoti 🙂

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s