Senų laiškų skaitymai

…kai įlendi į senas e.pašto dėžutes ir nerandi tų laiškų, kurie geidi ir trokšti, kurių pasiilgai.. Buvo, nebėr. Kodėl kodėl, mergaite, tu juos ištrynei? Kodėl nepalikai nė trupinėlio tų prisiminimų?… Pageltusiais krašteliais, apdulkėję – nesvarbu, nerūpi. Tarsi vėl norėtum apsivilkti paauglystės paltą ir kišenėje rasti tą patį susiraukšlėjusį išsausėjusį kaštoną ir nusitrynusį, pirštų galiukais nučiupinėtą lapelį. Ak!
Aš nenoriu atgal grįžti, man tik smalsu dirstelti per petį atgalios, kaip ten būta. Nes dievai mato, ne su visais lemta susitikti dar kartą, kad ir kiek bevaikščiotum, beklaidžiotum gatvėse, kad ir kiek ieškotum siūlo galo milžiniškame interneto kamuoly… Ištirpo, išnyko.
Laikas suaižėjo ir nukrito dulkėmis ant grindinio.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s