morengai

Tirpstantis laikas.
Nespėju, nepadarau, nesusikaupiu, neprisiverčiu, sėdžiu, medituoju, nedarau, nespėju, nenoriu, noriu noriu noriu, ne to, ačiū.
Prie darbo šaligatvis jau sausas, galima traukti aukštakulnius.
Krapštytis prie smulkmenų smagiau, nei prie didelių projektų – nes šiuos reikia ilgai vargti ir sunkiai baigti, o su mažaisiais – paėmei kaip kačiuką už pakarpos ir perkėlei iš vienos pintinės į kitą: “Padaryti” – “Padaryta”.
Atrodo, yra džiugesys, yra sėkmė, įkvėpimo nėr. Pastrigo.
Tarsi vėl grįžčiau į tą laiką, kai ruošdamasi abitūros egzaminams atsisėsdavau ir žliumbdavau, kad nesusikaupiu. Braukdavau ašarą ir piešdavau kuo baisesnį scenarijų, kas bus, jei blogai išlaikysiu egzaminą. Padėdavo – sukąstais dantimis mokiausi už langų siaučiant dar vienam virpančiam pavasariui. Dabar pagalvoju, norėčiau vėl studijuoti, bet prisimenu visus tuos mokslinius darbus ir pavasario kančias ir papurtau galvą. Ne ne ne, kiek galima…
Tik kad va, kiekvieną pavasarį atsiranda ko dūsauti ir rūpintis. Kaip pernai, taip šiemet.
Baltų morengų sezonas. Sako, tai lengva, o aš vėl nervingai trukteliu pečiais – nė velnio.
Praeis.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s