Oro burbuliukas

Toks tarpelis.
Berašant laišką įlenda mintis prirašyti “čia tam, kad turėtum, kai manęs nebus“.
Įsileisk mintį į galvą… Sako, kai pagalvoji apie darbo keitimą, anksčiau ar vėliau tai nutinka – ateina diena, kai atsistoji, pasiimi rankinę ir išeini.
Kodėl ši mintis kelintą kartą dzingteli šičia, aš nežinau – man patinka tai, ką dirbu, tai veža, kelia džiugesį. Tik… gal tas nykutis paširdžiuose, kad stengiuosi per mažai, kad padarau ne viską, kad užsibrėžimai dideli, o pasiekimai ne tokie, kokių norėtųsi. Kai pasidarys nebeskanu, išeisiu. Baisiai sunku gyventi su sąžine. Dar baisiau savęs šitaip nevertinti…
Nurašom visa tai pavasariui.
Ketvirtadienį ir penktadienį “Litexpo“ konferencija “Login“. Būsiu, lakstysiu, dirbsiu. Prieikit pasilabinti 🙂

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s