reportaž

Manęs čia paklausė, ar nebijau karo, maro, bado to, kas dedasi pasaulyje. Sakau, nebijau, nes toli.
Nes negali sustoti ir laukti. Sustingti zuikiu prieš gyvatės gerklę. Turime eiti, statyti, kurti, planuoti, augti, žydėti. Gyventi.
Dar galima vėpsoti pro langą į besiskėtojantį pavasarį, tyliai dūsauti ir paprasčiausiai tingėti, bet ir tai yra judesio būsena. Labai lėto judesio.
Dar man sakė, kad esu drąsi. Mano širdyje tupintis triušis iš visų jėgų spyrė į plaučius, tad sucypiau, kad joooo. Net neabejokite.
Šiaip gyvenu gerai, ačiū. Mokausi rašyti.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s