juoda balta

Toks permainingas laikas.
Vieną dieną trinkteliu ranka į stalą, ištariu “aš šiandien nieko kito nedarau, tik bumbu” ir su paskutiniu išsprūdusiu žodžiu akimirksniu apsipilu ašaromis. Nusišluostau.
Nusipurtau. Nuvažiuoju. Nusirengiu.
Mane paguldo ir išmasažuoja įsitempusią nugarą iki palaimingo momento, kai suvokiu nejaučianti nei kojų, nei rankų pirštų. Tokia pusiau mieganti, pusiau į sapną įbridusi.
Išgeriu arbatos ir grįžtu per lietų namo.
Iš naujo.
Vėl bumbu. Vėl nesiseka. Tada pradeda sektis. Spygteli viduje aižintis ledas ir prasiveržia tekstai, pajuda darbų sąrašas ir viskas tik geryn geryn. Sėdžiu, šypsausi.
Sunkus mėnulis. Sunkus mėnuo.
Žinoma, praeis. Va, išgyvenkime iki birželio ir tada išsprūs lengvas atodūsis. Laukiu nesulaukiu.
Liko vienas masažo seansas “Matančiose rankose”.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s