šyla

Laikas toks, kai dieną senuose namuose tebeslūgsantis šaltis įkyriai šiurpina odą. Išeini į saulėkaitą, įneri į šilumą… Oda suminkštėja.
Ir kaip visada, bateliai kerta kojas. Kerta jas ir gražūs vyrai, ir motociklininkai gatvėse, tik bateliai skaudžiau.
Jau sugrįžo šiltojo sezono norai: grįžus namo nusiplauti kojas, miegoti nuogai, sapnuoti negalimą.
Ir pareiname namo vis vėliau ir vėliau. Indų niekas nebeplauna. Niekas nebevalgo, nebežada, nebetiki. Nebenori. Tiksliau, nori. Taip stipriai, kad lengviau pasakyti “tiek to” ar “nereikia” ir sėdėti šiek tiek nusivylus, nei imti ir pasiduoti įgeidžiui iš visų jėgų. Sudrebina. Žemės drebėjimai Žemėje niekada nelaukiami, bet jų būna.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s