po savaitgalio

Yra toks kraštas, kuriame ežeras karūnuojamas vandens lelijomis. Baltomis ir geltonomis. Ledinės laumių rankos apglėbia krykštaujančius nuogalius ir išpurto visus miegus, palikdamos dilgsinčią odą. O galvoje taip skaidru, net aidi.
Dar būna, kad ten plaukioja salos. Nesiduoda prikalamos. O būna, nuskęsta, arba tiesiog nesirodo.
Špokas kantriai maitina peraugusius paukštukus, visiems laukiant kada gi pagaliau išves iš inkilo, išskrenda ryte, kai niekas nemato.
Dar ten juokiasi žmonės ir kūrenama ugnis. Kažkas pamiršta žiūrėti į laikrodį, o kažkam niekaip nesibaigia ant smilgų veriamos žemuogės. Taip paprasta. Tikra.
Ačiū 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s