Be ready

Manęs klausia, ar man patinka gyventi Lietuvoje. Gūžteliu pečiais abejingai – tai, ką turiu šiame gyvenime, mane tenkina, esu laiminga, tai ko dar sukti galvą, ar gali būti geriau. Patinka, sakau.

Tada kalba pasisuka apie pensiją – ei, moterie, ar matai ateitį šioje šalyje. Bbz – turėčiau sakyti, jei tą bb turėčiau – aš apie tai negalvoju. Aš nesvajoju apie senatvę: jei norėčiau ilsėtis ir stumti dienas, tą galėčiau daryti ir dabar. Taigi pensija nėra nei tobulybė, nei siekiamybė. Ir, kas svarbiausia, niekas, sakau, niekas nežino, kiek aš gyvensiu, net jeigu ruošiuosi garbingam šimtmečiui. Bet ruoštis ko gero reikėtų… Gal.

Tai gal palaukime kitų metų – mažu bus pasaulio pabaiga ir visi mūsų juokingi maži rūpesčiai bus visai nebesvarbūs. Kad tik meilės būtų. Šeima ir draugai, kuriems gali paskambinti. O visa kita – kaip nors. Pensija irgi.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s