Aistrų malūnai

Jei prisiaugini grūdų, turėk girnas jiems malti. Jei prisimalei miltų, nepustyk jų veltui – maišyk tešlą ir kepk. Jei iškepei duonos… Tu niekada nebūsi sotus.

Tik alkstantys turi tikslą. Palaiminti gedintys, liūdni, nelaimingi, trokštantys ir svajojantys. Geidžiantys. Jiems – dangus. Net jei mintis nevirsta žodžiu, žodis – veiksmu, galimybė – įvykiu, o ančiukas taip ir lieka ančiuku. Kažkur ten, anapusybės tvartuose. Džiaukis, kad turi sparnus. Ar skrisi – ar gi svarbu? O gal…

Nuo ledo storio nepriklauso, ar tu paslysi – nesužinosi stovėdamas vietoje.

Mylėkite. Aistringai.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s