de.pre.sija

Šiandien aš sraigius, į save susisriegus tūnau kiaute. Negeriu. Norėjau dirbti – parašyti kelis laiškus, bet kažkaip atsikalbėjau ir tiesiog kiurksau žiūrėdama, kaip sniegas košia berželius už lango. Pabaigiau dvi nebaigtas knygas (ne, man siužetai nesimaišo), trečios nepradėjau.

Tokia banali ramybė ir tuštuma. Pats ilgiausias laikas, kai nieko neveiki, pats trumpiausias – kai sulendi į kažką visa esybe. More and more. Liūdesys avansu – šis ateis po visų džiaugsmingų dienų. Vyšnios nužydi ir nubarsto žiedlapius. Mano dubenys tušti, bet aš jau verkšlenu dėl nagų, kuriuos nudažys spaudžiamos vyšnių sultys… Taip mergiotiška. Visai nerimta. Visai.

Rytoj pasirodo nauja VK. Jūs skaitysite, o aš suksiu galvą, apie ką parašyti kitam numeriui. Užsuktas ratas. Karusėlė. Kai užsimerkiu, girdžiu tavo širdį.

Advertisements

2 thoughts on “de.pre.sija

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s