Mūza

Šiandien prisiminiau (ar man priminė, skirtumas nedidelis juk), kad sykį Saulius man padovanojo paveikslą. Tiesa, turiu net du jo nedidelius paveikslus, bet šis buvo pats netikėčiausias ir šilčiausias. Atsimenu, kaip įteikė man ir pasakė: “Ši moteris – visai kaip tu (žinoma, pajuokavom apie neadekvatų krūtų dydį) – tokia pat šilta”.

Man pakirto kojas, širdyje buvo taip saldu, kad rodėsi, jog visa redakcija plaukia medumi – šis liejasi laiptais, tįsta turėklais ir galiausiai užtvindo kitapus gatvėje esančią kavinukę, kurioje dažnai gerdavome kavą, norėdami pakeisti aplinką ir atsiplėšti nuo rašomų tekstų, kurie kartais mus prisegdavo prie kėdžių, kaip segtukai – nuotraukas maketavimo kabinete.

Tai yra labai geras jausmas – justi ir skleisti šilumą. O dar geriau, kai keli skirtingi žmonės per pastarąsias dienas pavadina mūza… Širdis vėl meduje. Tiek toms mergaitėms tereikia…

Pyškinta telefonu.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s