Axel Munthe

“Tu davei man akis, idant jose šviestų džiaugsmas ir spindėtų ašaros, tu davei man širdį, idant ją virpintų geismas ir kamuotų gailestis, tu davei man miegą, davei man viltį!

Aš maniau, kad tai buvo dovanos. Bet klydau. Tu man viską buvai tik paskolinęs, o dabar reikalauji grąžinti, kad atiduotum kitam, kuris savo ruožtu ateis iš tos pačios amžinybės, kurion aš dabar grimztu”.

 

“Aš visą gyvenimą nugyvenau sapnuodamas, ir jeigu tai sapnas, tai jis nuostabiausias iš visų mano sapnų.”

 

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s