Eklerai

Buvo laikai, kai plikyta tešla man atrodė dyvų dyvai, kurių niekada nebus mano virtuvėje. Atsirado. Taip kažkada atsiras kol kas apsvajojama ir apseilėjama naminė sluoksniuota tešla naminiams kruasanams ir (nesijuokite garsiai!) keksiukai. Taip.

O šiandien vėl eklerai.

Užverdame 175 ml vandens. Į puodą keliauja žiupsnis druskos ir 75 gr. sviesto.
Į verdančią marmalynę verčiame 110 gr miltų ir sukame šaukštu, kad neliktų jokių gumuliukų.
Atidedame šiek tiek atvėsti. Keliom minutėm, antraip gausis kiaušinienė, kai 3 kiaušinius kulsim.
Į plikytus miltus kuliame po vieną kiaušinį. Gerai išsukame pirmą, ir tik tada kuliame antrą. Išsukame. Kuliame trečią. Išsukame. Procesas iš pradžių atrodo sudėtingai – tešla skaidosi į atskirus gabaliukus, tačiau kantrybė ir užsispyrimas, baikite zirzti, įveikia tešlos kaprizus ir gauname vienalytę masę.
Tešla paruošta.

Man patinka plikytos tešlos tekstūra – tokia švelni, aksominė. Nesvarbu, kad kimba prie pirštų. Pyragėlius ant kepimo popieriumi išklotos skardos formuojame šaukšteliu arba, kaip visos berazumės (mano svorio kategorija) – konditeriniu maišeliu/švirkštu. Grožių nedarykite, nes plikyta tešla kepdama pučiasi ir visos linijos ar smulkūs užrašai apie meilę paprasčiausiai pranyks. Ir palikite tarpus. Iš tokio kiekio man gaunasi 3 skardos.

Orkaitę įkaitiname iki 170 C. Režimas – karštas oras.
Šauname pirmą skardą. Durelių nedarinėjame ir po virtuvę nešokinėjame – su eklerais reikia elgtis kaip su besilaukiančia moterimis. Šiukštu gąsdinti, tegu pučiasi!

Kepam kol parunda, realiai apie 15-20 min. Ir viskas. Na, pirma skarda visada gali būti eksperimentinė. Jei eklerų dugnas prikepė prie popieriaus ir imant plyšta, kitą eklerų partiją kepkite ilgėliau. Nors apiplyšę eklerai nuotaikos negadina. Beveik (man gerai, aš galiu keiktis).

O tada jūs galite žaisti su visokiais varškės ar vanilininiais kremais, bet, kadangi man su jais dar nesiseka, aš naudoju plaktą grietinėlę. Purškiu į eklerus ir kemšu. Paprasta.

Na, Tomai, tavo eilė? 🙂