Man neskauda, man neskauda – buriu sau – ir išties neskauda. Net keista.
Pasakai kam, kad visi rūko. Pasižiūri, akurat. Rūko.
Dabar tereikia, kad kas palaikytų tolygų kvėpavimą ir žodžiai “viskas bus gerai“ turėtų išsipildyti. Tiesiog savaime. Nes aš taip pasakiau.
Šitiek jausmo, šitiek gylio… Et, kad taip tekstai Verslo klasei rašytųsi…
ashtroka 