Trip #4

Kaip vakar pasidžiaugė ex-kolegė, kokia laimė, kad nespėjo pavasarinio garderobo atnaujinti – iškart persijungėme į vasarą. Kažkas tokio – protas stingsta ir nesuvokia, kaip savaitės pradžioje buvo galima vaikščioti su striukele, o savaitgalį – basom kojom įsispirti į medžiaginius batelius…

Oras toks, kad geriausias laikas dviračiui anksti ryte ir vakare. O išminti pusę dvylikos… Na, bepročiai, bepročiai.

Total: 25,77 km.
Liko: 912,74 km.

O mynėme mes į Riešę jodinėti.

Kelias pirmyn labai geras. Labiau pakalnėn. Bet maksimumą išspaudžiau jau tokioj kuklioj nuokalnėje, kad visus nuopelnus palieku sau – max. speed 36,94 km/h. Nes prieš tai Ukmergės plente susukau apie 35 km/h. Užsiturbinus šiandien.

Numynus į Riešę susidaro įspūdis, kad tenykščiai visi jodinėja – vaikai, suaugę, bobutės ir diedukai. Kas antras gyvenvietėje sutiktas žmogus – su jodinėjimo kelnėmis ir batais. Turbūt tai užkrečiama. Nuvažiavome per anksti. Pasėdėjome, į žirgus pavėpsojome. Šitas gražuolis…

Galiausiai gavome ir mes progą užsėsti. Šiek tiek nusivyliau, kad jodinėjimas vyko manieže. Ir dar pykau, kad neleido joti su balnakilpėmis – sako, naujokams ir pradedantiesiems negalima, nes niekas nenori, kad tu rodytum girto kaubojaus triukus, krisdamas nuo arklio ir vieną koją būtinai palikęs balnakilpėje. Aga, o ristele joti be balnakilpių? Liepė spausti kelius prie balno, nesikuprinti ir vaidinti, kad viskas ok. Man tiek buvo ok, kad norėjosi kristi iš balno jau pirmame ratuke. Ir išvis, man rodės, kad kumelė labai džiaugėsi, kai nuo jos pagaliau nulipau.

Turėdavau aš visokių svajonių dėl jodinėjimo. Gal labiau dėl žirgų, ne paties veiksmo. Bet ne taip paprasta – reikia didelio noro su tais arkliais susidraugauti ir kantrybės mokytis mokytis mokytis. Gal net kartą nukristi. Nesu tam pasiryžusi. Bet žirgai dėl to ne mažiau gražūs ir paslaptingi. Mieli be proto.

Tuo pačiu Riešėje padarėme mini pikniką. Užkandome ir prasidėjo pragaro kilometrai – saulė kakton ir prieš vėją įkalnėn. < * keiksmažodžiai * > Jau geriau per lietų minti, nei prieš vėją. Ir dar ta saulė… die… Nosis raudona. Įdegėm škias, kaip žavu.

Jei užsispyrimas per naktį nesusitrauks, rytoj laukia pusryčiai prie Žaliųjų ežerų. Mano dviratis jau senokai bebuvo toks laimingas 🙂

4 thoughts on “Trip #4

  1. na na, sakai geriau per lietų minti, nei prieš vėją? bet kad tas lietus gali būti toooks nemalonus, kad minimas prieš saulę ir prieš vėją yra tik vaikų žaidimai 😉

    • Kiek kartų per lietų myniau ir nenumiriau 🙂 tiesiog tokiais momentais, kai saulė prismeigia prie asfalto, o vėjas, rodos, pastumia atgal, kad ir kiek stengtumeisi judėti įš priekį, atrodo, kad jau geriau lytų. Tiesiog lytų 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s