Moters portretas

Turėtų būti leista pasirinkti.
Keistis, kad tik niekas nepasikeistų.
Tai lengva, neįmanoma, sunku, galima pamėginti.
Jos akys, jei reikia, tai pilkos, tai mėlynos,
juodos, džiaugsmingos, be priežasties pilnos ašarų.
Guli su juo kaip pirma pasitaikiusi, pasauly vienintelė.
Vaikų pagimdys jam ketvertą, nė vieno vaiko, vieną.
Paika, bet geriausiai patars.
Silpna, bet pakels.
Galvos ant pečių neturi, tačiau turės.
Skaito Jaspersą ir moteriškus žurnalus.
Nežino, kam tas varžtelis, ir tiltą pastato.
Jauna, kaip visada, jauna, vis dar jauna.
Laiko delne žvirblelį palaužtu sparnu,
nuosavus pinigus ilgai, tolimai kelionei,
kirvį mėsai kapoti, kompresą ir stiklelį skaidriosios.
Kur taip lekia, ar niekada nepavargsta.
O ne, tik truputį, nieko baisaus.
Arba jį myli, arba užsispyrė.
Dėl visa ko gero, negero, dėl dievo meilės.

//Wisława Szymborska

Advertisements

Įrašo “Moters portretas” komentarai: 3

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s