Sterilu

Išmečiau krūvą šlamšto. Die, kiek jo susikaupia… Paskui šveisdama vonią iškėliau teoriją, kodėl žmonėms taip patinka gražios svetimų namų interjero nuotraukos – nes tie namai atrodo sterilūs. Nėra nei vieno nereikalingo daikčiuko, lentynos neperkrautos, viskas spindi ir švyti, anei dulkelės ar pūkelio.

Žiūri, žmogau, į tas nuotraukas kokiam interjero žurnale ir įtiki, kad atidarius spintą iš jos neiškris paskubomis sukišti drabužiai, kad už spintelės nepaslėptas degtinės butelys ar nušiurusi šluota, kad ten, tuose tobuluose namuose, kalkės nelimpa prie vandens čiaupų ar dušo sienelės, kad virtuvėje gali čirškinti blynus ir spausti apelsinų sultis sekmadienio pusryčiams, bet kaitlentė ir stalviršis visada atrodys lyg niekada nenaudoti. Tarsi tikrasis gyvenimas vyktų kažkur kitur.

Ir limpa tie sterilūs namai tuo, kad jie nepririša prie savęs. Atrodo, gali pasėdėti ant sofos ar palangės, pavartyti knygą ir išeiti – nelieka jokio pėdsako, kad buvai. Daiktų perteklius įžemina ir suvaržo, todėl erdvūs namai, neapkrauti senoviškomis sekcijomis, saugančiomis tūkstančius smulkmenų, ar nežinia kam taupomais kavos servizais, atrodo lengvesni būti ir gyventi. Tiesiog būti nepririštam.

Ir pati nežinia ko pykstu ant savo daiktiškumo. Pykstu ant nenešiojamų drabužių, senų atvirukų, mamos įkištų sovietinių rankšluoščių, ant plastikinių maišelių, lipančių iš virtuvės stalčiaus – ir metu viską be gailesčio, drėksdama visus įmanomus pančius. Noriu, kad daiktai nelaikytų. Kad, jei rytoj ištirpčiau, niekam netektų kančia skaityti mano senus dienoraščius. Kad namai neturėtų ką papasakoti, atrodytų ramūs ir tylūs, lyg užmigę interjero žurnalo nuotraukoje. Visiškai sterilūs.

Reklama

Įrašo “Sterilu” komentarai: 7

  1. O man, žiūriu, labai labai, netgi žiauriai atvirkščiai. Noriu indaujos, kad galėčiau gražiai susidėti išeiginius puodelius, bokalus ir raštuotas lėkštutes, kurie ištraukiami gal porąsyk metuose. Noriu lentynų didelėms gudrioms ir gražioms knygoms, kurių antrąsyk gal nė neatsiversiu. Noriu didelės pelėsiais kvepiančios skrynios audiniams ir siūlams (būtinai žalios, su bilenkaip numaliavotu Pasaulio medžiu ąsotyje ant dangčio). Noriu bet ko, nuo ko namai kuo mažiau panašūs į tuos sterilius dizaaaino stebuklus iš žurnalų.
    Ba, mislyju, jaukūs namai – tai gyvi namai, kur nebaisu ką nors pajudinti, kad nesugadintum tobulos kompozicijos. Kur suniurkyta staltiesėlė ant komodos reiškia tai, kad nuo jos ką tik buvio nuimta didelė vaza su mylimo žmogaus (ar milijoną sykių užknisusios tetos) dovanotomis gėlėmis. Pora nuo praėjusios savaitės nepalutų molinių puodukų ant palangės tarp vazonų su ką tik pražydusiom sanpaulijom – dar kvepiančių “to gero vakaro” alum. Kur kiekviena smulkmena turi savo vardą ir istoriją. Kai saka visokie mjaninykai, “kūrybinė betvarkė”. Bardakas, jo. Mielas bardakas. MANO bardakas. 🙂

    Noriu namų, kur svečiai jaustųsi kaip namie. Ar kaip pas močiutę kaime. Laisvai. Saugiai. Gyvai. Kaip žmonės, o ne dizaino elementai.

      • Ne visoms gaspadinėms ir reikia. Neįdomu, jei pas visus būt vienodai. 😉
        Vat gal todėl pagal mano klasifikaciją tu visų vyrų svajonių Moteris (aka šventa eterinė substancija iš pūkų, krištolo ir kojų), o aš – bajava kaimo boba su šakėmis kompostui vartyti (aaaaaand proud of it!). 😀

        (nekreipk dėmesio, ką čia kliedžiu – ravėjau šiandien pakalnutes saulėkaitoj, ryškiai protelis apvirė)

        • Made my day – “šventa eterinė substancija iš pūkų, krištolo ir kojų” 😀
          Tik nereikia su tom svajonėm – ratavok Dievuli nuo tokios laimės, kai vyrai be proto lieka 🙂 nu gal su šakėm man sunku būtų, bet karvę aš pamelščiau ir dar sūrį mokėčiau padaryti 😛

  2. Nu tai tikiu, kad ir su karve, ir su sūriu susidorotum, tokie dalykai genuose įrašyti. 😉 Būna paskui užslopinami, ale jei atsiranda vėl proga pasireikšt – pražysta kaip alyvos 🙂

    P.S. pamelŽčiau. Ba kažves melŽia. Jackau, kaip smagu kabinėtis prie raidžių 😀 😛

    P.P.S. Vyrs be proto – gerai gi. Čia gi natūrali anų būsena. Vat mąstantis – jau bėda. Nu bet mieste, spėju, viskas kitaip. Ten vyrai priversti naudotis viršutiniais pusrutuliais. Nabagiukai… :,)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s