Stiklinis laikas

O sėdint po darbo kino teatro antrame ar trečiame aukšte laukiant kol bus atrakintos durys ir įleis į tamsią ledinę salę kur dar kartą seksime paskui spalvotus paveikslėlius ir bandysime pamiršti savo nelemtus gyvenimus nes ne visos istorijos vertos kino kameros o spragėsiai ne visada pataiko į burną ir nukrenta dulti po kėdėmis

žiūriu pro langą

ore plevena pūkai

gal topolių?

tokia skaidri efemeriška akimirka ir nėra ką protingo pasakyti

ir būsena tokia

stiklinė

kaip iš seno atviruko išlupto iš dar senesnio šeimos albumo menančio trijų kartų vestuves ir laidotuves šventes ir šienapjūtes vaikų riksmą bobučių burbamą rožančių prosenelių prakeiksmus ir kaltųjų nuodėmes prašant atleidimo Tėve mūsų

ir pameta tekstai skyrybos ženklus

lieka tik vienintelis klaustukas

kodėl

 

5 thoughts on “Stiklinis laikas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s