Atodūsis

Po lietaus taip sodriai kvepia liepžiedžių medumi… ir žolė atrodo minkštesnė… šaligatvio plytelės – lygesnės ir švelnesnės… ir atodūsis ne toks skaudus.

Dėmes galima išvalyti, praplyšusius drabužius susiūti, o kojines suadyti, bet ką daryti su tuo kaltės šešėliu, kuris vis išlenda į paviršių, kad ir kiek šveisčiau, valyčiau, gramdyčiau, draskyčiau nagais ir rakinėčiau peilio galiuku? Taip ir vaikščiosiu su stigma?…

Visa tai praeis. Atodūsių turėtų mažėti ir šitas laikas galiausiai ištirps kaip cukrus stiklinėje vandens. Tikiuosi, bus saldu.

Reklama

Įrašo “Atodūsis” komentarų: 1

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s