karšta

Rasos lašeliai kondensuojasi ant odos ir nusirita lašas alkūnės linkiu žemyn…
Greičiau lytų ir pagaliau atvėstų.. neįmanoma tverti šio drėgno alsavimo į prisirpusią būtį…
Užverčiau knygą ir nuverčiau abi orchidėjas nuo stalo. Nenulūžo nei vienas žiedas. Bet… pirštais beliečiant stiebus, vienas žiedas plast ir nupleveno žemyn. Buvo dešimt, liko tik devyni… devyni devyni… ar nė tiek ir turėjo būti? Bet tas devintas dar neišsiskleidęs, dar laukimo kupinas. Ir ką daryt… greičiau lytų..
Lyk greičiau…

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s