Nerimas

Ir virš tų namų stogų ne kartą lijo lietūs, o pastogėse mylėjo vyrai ir gimdė moterys, ten aklai į žemę buvo sėjami pieniniai dantys, o židinio liepsna rijo iššukuotų plaukų sruogeles, balandžių plunksnas ir degtukų stimburius, likusius nuo dar vienos pridegtos cigaretės.

Ten viskas kitaip. Čia yra dabar.

Nerimauti yra natūralu. Blogiau būtų nieko nejausti…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s