Senėjimas

Giminės ir artimieji. Priešai ir kaimynai.

Dvi paršavedės jaukiai kriuksėdamas guli ant šono – tarp priekinių ir užpakalinių kojų sugulę po pulką paršelių. Panašus vaizdelis prie namo – katė pasiguldžiusi tris kačiukus.

Močiutė krenkšteli juodvarniu ir sako: “Niekada tau neatleisiu, mirsiu, bet neatleisiu…“.

Višta išperėjo tris viščiukus – gėdingai mažas rezultatas, bet negi išmesi. Triušidėje koks dešimtis šios vasaros ilgaausių – vienas pasprunka ir liuoksi aplink. Nepanašu, kad ruošiasi sugrįžti, iškiša nosį iš po triušidės ir peša žolę.

“…nes nepadėjai sutvarkyti mėsos, kai šį pavasarį pjovė kiaulę. Atvažiavai ant gatavo“.

Vakare senasis katinas pačiumpa vieną iš trijų viščiukų ir palenda po tuja. Nelaimėlis sucypsi ir staiga nutyla. Kačiukus greičiausiai teks nuskandinti.

Taigi. Kažkur ten saldžiai parpia kiaulės, o pilkas triušelis drebėdamas sutinka dar vieną naktį.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s