Momentas

Tuščioje automobilių aikštelėje, gulint ant kelių, užvertus galvą į tamsiai, beprotiškai sodrų mėlyną dangų, pro atvirą durelių langą žiūriu, kaip ore skrieja auksaspalviai drugiai, nutvieksti geltonos lempos. Iškeliu savo ranką ir pirštais pajuntu vėsą – mano rankos irgi auksinės šviesos paliestos.

Tokie maži jaudinantys momentai, kai gali apsiverkti paprasčiausiai be jokios priežasties – tiesiog, kad gyveni. Kad tokios niekingos smulkmenos vis dar stringa už širdies kampučių.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s