Ketvirti

Laikas taip greitai bėga. Ir kartais nebežinau, ką pasakyti… vis kartojasi tos pačios mintys…. jie išvažiavo ir negrįžo… tebėra telefonų numeriai, nekyla ranka ištrinti, nors jau niekada nepaskambinsiu… kas pakels ragelį anapus?… ir sapnuoju kartais, bet tik ją – ji ateina į mano sapnus ir maišo mano pasąmonės verdamą košę, stovi už nugaros, kartais kalbamės, pykstamės… bet niekada niekada sapne neprisimenu, kad jos nebėra…. ketvirti metai, jau ar dar tik ketvirti…

Ir nors jau seniai praėjo tas tamsus priešaušrio momentas, kai negalėdavau žiūrėti į kriminalines naujienas, sumaitotų automobilių nuotraukas, kai nudiegdavo metalinis šaltis išgirdus, kad kažkas užsimušė trenkdamasis į medį, visa tai niekur nedingo ir tebėra gyva. Gal tik truputį prislopę.

Gal negerai draskyti užgijusias žaizdas – lieka negražūs randai – bet kartais negaliu sustoti. Kai skauda, žinai esąs gyvas – ir tai reikia vertinti. Dabar ir čia. Išėjusieji mums paliko pamoką, ar ją gerai išmokome parodys tiktai laikas.

Reklama

Įrašo “Ketvirti” komentarai: 5

  1. Laba diena. Skaičiau Verslo klasėj jūsų straipsnį “Sraigės sindromas“. Labai priminė vieną neseniai skaitytą ir klausytą rašytojo Pelevino apsakymą “Miegok“ (“Спи“). Turiu audiobook’ą šio apsakymo. Jeigu norėsite, galiu permesti paštu.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s