Vuo

Šiandien Antakalnyje mačiau voverę. Beveik savo kieme. Liuoktelėjo į medį. Strykt strykt nuo šakos ant šakos, tokia faina, uodega pūsta.

O Nacionalinėje dailės galerijoje – “Ne vien grožis”, moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje. Įdomus tas daiktas – kolekcijos – žiū nusiperki paveikslą už kelis šimtus litų ir tikiesi, kad po kiek laiko tai bus tūkstančius kainuojantis šedevras. Na, čia viena medalio pusė, kita – tiesiog tauri meno mecenavimo forma. Kaip bebūtų, laikas dažniausiai suteikia tą vertę.

Vakar atradome Pavlovo respubliką. Virš kelio driekėsi rūkas, dangaus skliaustą raižė priešpilnio ragai, o mes, kaip kokie vagišiai, maklinėjome patamsyje tarp buvusio dvario griuvėsių. Atrodė labai gražiai – be spalvų, tik kontūrai ir dvasia. Ar šiaip akys buvo padūmavusios nuo kelių taurių vyno ir dvejų stikliukų žalių devynerių su juoda arbata. Būna ir taip.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s