Laima Lavaste, Mes.Lietuviai

Perskaičiau. Ką čia pasakyti hmm…

Negaliu sakyti, kad Laima meluoja – nė velnio, drėbteli taip, kad net pikta pasidaro. Pikčiausia ant tų visų mūsų herojų, su kuoka kišenėj tebevaikščiojančių, žiū, toks tarpuvartėj siūlo plytą pirkti – knygoje Laima siūlo užsieniečiams geranoriškai sutikti su šiuo pelningu sandoriu. Nieko nepadarysi, toks tas lietuvis, su peiliu čirkštels bobutei per pensijos gyslą, ale ką padarysi – provincija yra šalies pažiba, kaip koks Provansas Prancūzijai. Taigi, šalis, kur miega…. pakrūmiuose didvyriai, išvirtę kaip tušti samanės bidonai.

Kas man patiko: šmaikštus stilius, pasikandžiojimai, įvairūs faktai, kurių nežinojau ar buvau gerokai primiršusi. Su knygos medžiaga neblogai padirbėta, na, vien parankioti tinkamų istorijų ir citatų iš kriminalinių kronikų yra nelengvas darbas. Ir dar puikiai knygą iliustruoja Algio Griškevičiaus nuotraukos.

Kas man nepatiko: Pasikartojimai. Kai kurie palyginimai ar mintys knygoje nuskamba po kelis kartus. Įsigręžia erzinančiai truputį. Dar neperseniausiai teko užmatyti Lavaste interviu apie šią knygą vienoje televizijoje, tai žinokice, ana i realybėj taip kalba, žodis į žodį, tarsi savo knygą skaitytų. Iškart matosi, kad nuo nieko nenusirašė.

Manau, kad atsiras daug surūgėlių, kuriems ši knyga nepatiks. Na, bet kaip byloja Užupio Respublikos Konstitucija žemaitiškai: 24. Žmogus tor teisė nieka nesuprast’ė ir 33. Žmogus tor teisė kriuokt’ė.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s