Nuotaika

Šiandien važiuojant namo pusiaukelėje užstrigus kamštyje, troleibuse grupelė jaunuolių pradėjo niūniuoti kažkokią dainelę. Įsidrąsinę uždainavo garsiau. Po kelių minučių jau buvo aišku, kad tai būsimieji muzikai (kokios jų specialybės būna?).

Neatrodė, kad troleibuso keleiviai būtų ypatingai patenkinti nemokamu koncertu. Viena rūstaus veido bobulė dar labiau suraukė antakius ir vis šnairavo, kas čia per chuliganai griauna tvarką viešoje vietoje. Aš irgi netryškau džiaugsmu, tiesą sakant, mane erzino grupelėje esanti mergiotė – tai ji kniaukia, tai kažkokį pamparam ujėėėėuuuaaa nutęsia, tarsi maivytųsi ir bandytų pademonstruoti kokį faking deimantinį balsą ji turi.

Tada pagalvojau, kad iš šono atrodau kaip ta susiraukusi bobulė ir atsipalaidavau. Buvau pavargusi, galva dūzgė nuo darbo reikalų, bet pamažu vidinis magnetofonas prasuko tą šnypščiančią kasetę ir pradėjo groti ramią muziką, na, žinai, ten visokie paukšteliai, miško upelių gurgėjimas, dalgiu pjaunamos žolės šiūrenimas… O ir muzikai pagaliau išlipo, koncertas baigėsi. Dabar bandau prisiminti, kur ta susiraukusi bobulė man matyta. Ar tik ne kokioj Antakalnio poliklinikoj ar mano IKI…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s