Procesas

Pūkinis gyvenimas. Šilta, švelnu, minkšta. Tik neatsargiai pasivertus lovoje, į šoną įduria išlindusi spyruoklė. Taip ir miegotum ramiai, nieko neskaudėtų, jei nesivartytum. Kaip ten sako, rasti adatą šieno kupetoje? Tai va, kaip gali ramiai tysoti, žinodamas, kad bet kurį pasirąžymą ar judesį gali palydėti skaudus smaigalio dūris… Visai kas kita, kai nežinai ir nesitiki. Gal geriau, kai nežinai…

O dabar… pamiršti kuriam laikui. Pagyveni, pasivartai pūkuose. Saulutė šviečia, gyvenimas alsuoja pavasario nuojatomis, ir tik bac į šoną velnio šakės: “Še tau, mes niekur nedingome!”

Procesas prasideda. Duokdie mums sveikatos, stiprybės ir sveiko proto visa tai išgyventi. Ir kodėl gyvenime būna sudėtingų dalykų… Bet viena yra gerai – pavasarį daug kas atrodo lengviau.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s