Suknelės

Vaikystėje, kai mama mane nusivesdavo į bažnyčią, mėgdavau žiūrėti į visų, priešais mane sėdinčių bobulių skareles. Tuo laiku siūdavau savo lėlėms drabužius iš gautų medžiagos atraižų, senų sijonų ir panašiai, taigi tas įvairiausių skarelių vaizdas mano akyse regėdavosi, kaip neišsipildžiusi galimybė: “Iš šitos juodos su blizgučiais siūčiau aptemptą vakarinę suknelę…. iš tos gėlėtos – gal chalatą ar dviejų dalių kostiumėlį… hmm“. Ar kas gali suprasti, koks grožis buvo šilkinė skarelė su visokiais ornamentais??? Štai taip poteriaudavau kietame bažnyčios suole.

Neišaugo iš manęs siuvėja. Ir kulinarijos nesimokiau. Tiesiog vis bandau ir man sekasi. Nusipirkau suknelę, kuri savo ornamentais primena skarelę. Beveik viena vaikystės svajonė išsipildė.

Iki pilnos laimės trūksta tik dar vienos gėlėtos. Ir kokių +15 C lauke.

Amen.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s